Kam kačiukui dokumentai?

Vis dažniau skaitau istorijas apie iš daugintojų parsivežtą 2 mėnesių kačiuką ir negaliu būti abejinga 🙁

Todėl noriu pasidalinti keliom mintim, KODĖL NEGALIMA 2 MĖNESIŲ KAČIUKO ATSKIRTI NUO MAMOS:

11214708_451145155066850_483971054645719939_n1. Pirmiausia, tokio amžiaus kačiukas dar žinda mamos pienelį! Per pieną kačiukas gauna visas svarbiausias medžiagas ir antikūnus įvairioms ligoms.
2. Iki 2 mėn.kačiuką nuo ligų saugojo iš mamosgauti antikūnai. 2 mėnesių kačiukui iš naujo formuojasi visa imuninė sistema, kuri būtent šiuo metu yra labai silpna. Ją užtikrinti gali tik augimas su kate.
3. Tokiu metu formuojasi visi socialiniai įgūdžiai (ne tik tualetas), kačiukas mokosi iš mamos bendravimo, drausmės,švaros..katės laižymas padeda žarnyno peristaltikai, teigiamai veikia kačiuko nervų sistemą,
kraujotaką ir vystymąsi.
4. Per anksti atskyrus kačiuką nuo mamos jis patiria didžiulę psichologinę traumą ir joks mylintis žmogus to neatstos. Gamta lemia,kad paaugusiems kačiukams prisirišimo prie mamos pojūtis gerokai sumažėja,jie tampa savarankiški,noriai bendraujantys su žmonėmis, todėl patiriamas tik trumpalaikis stresas. Didesni kačiukai labai greitai prisitaiko prie naujos aplinkos.
5. kačiukas dar tik prieš porą savaičių išmoko normaliai vaikščioti ir bėgioti,todėl būtent dabar iš mamos ir kitų kačiukų jis mokosi visų kitų dalykų. Per žaidimus ateina savisaugos supratimas, skausmo sukėlimo kitam suvokimas (taip pat ir pasekmių gavimas),geros/blogos nuotaikos išraiškos. Žiūrėdamas į kitus jis išmoksta įvairių gyvenimo gudrybių.
6. Būtent šiuo metu jam labiausiai reikalinga psichologinė ramybė,kurią po ilgos dienos jis gali gauti tik prisiglaudęs prie šilto mamos ir broliukų/sesučių kūnelio,galėdamas užmigti gavęs mamos pienuko.
7. Dar vienas niuansas-tokio amžiaus kačiukas turėtų būti jau nukirmintas ir bent kartą paskiepytas,tačiau skiepo imunitetas susiformuoja tik po 14-21 dienos,taigi jūs gaunate kačiuką pačiu lepiausiu jo sveikatai momentu,ne tik su nusilpusiu imunitetu dėl šio amžiaus tarpsnio, bet dar ir su didžiule rizika susirgti rinotracheitu ar koronavirusu. Tada ir prasideda didžiulės ašarojimo,pūliavimo, kosėjimo, slogos bėdos,kurias lydi antibiotikai, žarnyno bėdos ir t.t.

 

Šį sąrašą galima tęsti iki begalybės…..

 

Lina Vilimavičienė, Kanados sfinksų veislynas “Aksoma”

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….

Kuo skiriasi veislinis kačiukas su dokumentais nuo kačiuko be dokumentų?

10526100_340139066167460_1950225359525381141_nPirmiausia, pabrėžiu, kad gyvūnas visada yra džiaugsmas, meilumas, švelnumas, dievo dovana, kurią reikia vertinti ir gerbti kad ir koks jis bebūtų – kilmingas ar nekilmingas.

Tiesiog šiek tiek pakomentuosiu, kuo skiriasi iš veislyno pirktas veislinis gyvūnas su klubo išduotais kilmės dokumentais nuo “veislinio mišrūno” arba “kilmingo, bet be dokumentų”, kurių sočiai galima rasti bet kokiame skelbimų portale (čia ne apie paprastas kates kieminukes, neturinčias jokių pretenzijų, o apie gyvūnus, pretenduojančius į veislinio, kilmingo gyvūno titulą)

Oficialus “teisingas” gyvūnų veisimas, tai veislinis darbas su tam tikros veislės gyvūnais, parinktais pagal tam tikrus kriterijus.

Veisimui naudojamas veislinis gyvūnas:

a)      atitinka veislės standartus

b)      yra geros fizinės būklės (Teisėjai nustato, ar gyvūnas neturi jokių matomų genetinių defektų – kurtumo, skeleto problemų, uodegos lūžių, žvairumo, blogo sukandimo; kailis taip pat daug ką pasako apie gyvūno bendrą sveikatos būklę – blogai, jei jis nežvilga, yra sulipęs, matosi praplikimai ar kt.; taigi parodoje geras teisėjas kaip geras pediatras gali pasakyti tikslią “diagnozę” vien tik bendros apžiūros  metu)

c)      turi gerą temperamentą (Parodoje, stresinėje situacijoje puikiai pasimato gyvūno charakteris – ar jis yra agresyvus, isteriškas, labai bailus, o gal labai draugiškas ir ramus. Jei gyvūnas elgiasi neadekvačiai, jis bus diskvalifikuotas ir negalės būti veisiamas)

Tai yra katės savininkas negali tiesiog nusipirkti gyvūną ir pradėti jį veisti, visus savo žingsnius jis derina su klubo felinologais, laikosi kačių asociacijos kačių veisimo taisyklių, teisėjų rekomendacijų. Iš esmės veisime yra labai daug niuansų, į kuriuos nenoriu gilintis šio straipsnio kontekste. Bet patikėkit manimi, kačių veisimas – ne medus.

Taigi tik sveiki, stiprūs, žvalūs, perspektyvūs gyvūnai yra veisiami , ir tik tokių gyvūnų palikuoniai gauna kilmės dokumentus. O mes visi puikiai žinome paveldimumo taisyklę – sveiki ir adekvatūs tėvai dažniausiai turės sveikus adekvačius palikuonius, taip pat ir silpni, kokius nors lėtinius susirgimus ir elgesio sutrikimus turintys tėvai dažniausiai turės silpnus palikuonius.

Ką noriu pasakyti? Tik tai, kad pirkdami kilmingą gyvūną su kilmės dokumentais Jūs gaunate GARANTIJĄ. Kilmės dokumentas- tai garantija. Pirkdami kačiuką be kilmės dokumentų, net jei jo tėvai yra kilmingi, Jūs tos garantijos netenkat. Gali pasisekti, o gali – ne. 

Kodėl jums reikalinga garantija? Nes mes kalbame ne apie lauke, pagal gamtos taisykles, gyvenančias kates, kur išgyvena stipriausias, sveikiausias (jei kačiukas gamtoje išgyveno iki 1- 2 mėnesių – jis yra praktiškai toks pat stiprus fiziškai ir psichiškai, kaip Terminatorius). Veislinis gyvūnas yra veisiamas pagal žmonių taisykles, būtent žmogus sprendžia kas, su kuo ir kada turėtų būti kergiamas (o žmogui būdinga klysti). Natūralaus streso ir išbandymų veisliniai gyvūnai neturi, taigi beveik nėra natūralios atrankos, ir išgyvena net labai silpni kačiukai. Todėl labai svarbu, kad veisiami būti tik “patys, patys” ( o tai padeda nustatyt klubo felinologai ir teisėjai parodos metu), kurie galės duoti “pačius pačiausius” palikuonius. Tik taip galime būti tikri, kad naujiems kačiukų savininkams nebus pasiūlytas “bėdelių pundas” arba “katė su (nemalonių) siurprizų”– ligoniukas  ar elgesio sutrikimus turintis kačiukas. Taigi, čia kaip ir bet kur mūsų “perku-parduodu” visuomenėje galioja taisyklė “Kokybiškas, prekybos ženklą atitinkančias prekes Jūs galite įsigyti tik pas mus”, tai yra oficialiai įregistruotame veislyne (te atleidžia man tokį palyginimą mano katinai ir kiti veisėjai).

Kaip ir kodėl atsiranda “kilmingų tėvų nekilmingi kačiukai”? Tokie kačiukai atsiranda, tarkim, todėl, kad katinų savininkas tiesiog tingi gilinti į visus “veisėjiškus žaidimus”, bet labai nori pasidžiaugti kačiukais (arba tiesiog tikisi juos gerai parduoti), tačiau jis nenori dalyvauti parodose, nes jam tai neįdomu arba nesinori investuoti pinigų. O gal savininkas žinodamas apie savo kačių trūkumus bijo rodytis parodoje, nes bus diskvalifikuotas, bet kačiukų vis tiek nori. Gal savininkas tiesiog neturi teisės veisti gyvūnų ir daro tai “slapčia” nuo veisėjo. Čia reikėtų žinoti, kad vadose būna įprastai 3- 6 kačiukai, ir tik keli patys stipriausi, greičiausiai besivystantys ir geriausi (veislės standartų kontekste) turėti būti palikti veisimui, taigi kiti kačiukai yra parduodami tiesiog kaip naminiai gyvūnai, nepriklausomai ar jie turi trūkumus, ar neturi. Na, bent jau taip daro save gerbiantis veisėjas , kuris dirba ne kačių populiacijos dauginimo vardan, bet turi rimtą apgalvotą veisimo programą ir stengiasi, kad į veisimą nepatektų vidutinė katė,  “šiaip sau tokia”. Ne veisimui skirti kačiukai gali būti parduodami jau kastruotais/sterilizuotais, arba kačiuko perdavimo sutartyje bus numatyta,  kad kačiukas negali būti naudojamas veisimui. Tačiau neįmanoma susekti kiekvieno tokio kačiuko likimo, todėl atsiranda įvairių “kilmingų be dokumentų”, “pusiau kilmingų”, “pusiau kilmingų mišrūnų”, arba tokių, kurie tiesiog pagulėjo šalia kilmingojo.

Atskiras atvejis, tai “kilmingi mišrūnai” – taip išradingai vadina kačiukus savininkai, kai kačiukų  tėvai yra kilmingi, bet priklauso skirtingoms veislėms, arba tik vienas iš tėvų turėjo kilmingų protėvių. Bet balta negali būti juoda, o juoda, tai nėra balta. Yra kilmingi(angl. “purebreed” , grynos veislės) kačiukai, ir yra nekilmingi, kuriuos galima pavadinti kilmingais mišrūnais, arba tiesiog mišrūnais, maišytais, kieminukai, laukinukais ar Lietuvos aborigenine kačių veisle. Bet esmės tai nepakeis.

Kaip reziume – mano moteriškas  pavyzdys šiai situacijai. Galima pirkti kokio nors gero prekybinio ženklo džinsus Milano (Italijos miestas) parduotuvėje arba Vilniaus Gariūnuose. Įtariu, kad dažnai ir vieni, ir kiti džinsai yra siuvami ten pat, tačiau Milano parduotuvėje visi gaminiai yra su kokybės garantija, nes perėjo griežtą kontrolę, bet pirkdamas ten tu moki ir už prekę, ir už prestižą. Gariūnuose pigiau kainuojančių (bet ar tik piniguose laime?) gaminių kokybė yra sunkiai nuspėjama, nes ten parduoda tai, ko nepriima Milano parduotuvės arba tiesiog kokio nors pogrindžio fabrikėlio gaminukus, sunkiai priminančius originalą.

LGACAutorius Jelena Bogomolova, LGAC

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

 

Translate »